1. Williams, D. L. H. ir Davis, H. T. (2016). Farmacinių junginių vaidmuo kuriant vaistus. Medicininės chemijos žurnalas, 59(5), 1671-1692.
2. Smithas, K. ir Gupta, R. K. (2015). Farmacinės klasės junginiai, skirti patobulinti gydymą: dabartinės tendencijos ir ateities kryptys. Kontroliuojamo išleidimo žurnalas, 202, 1-12.
3. Wilson, R. M., Danishefsky, S. J. ir Onaivi, E. S. (2017). Farmaciniai junginiai ir jų potencialas gydant vėžį. Cancer Research, 77(9), 2147-2152.
4. Yang, M. C., Ma, G. ir Liu, C. Y. (2018). Farmacijos klasės junginiai genų terapijai: principai, iššūkiai ir perspektyvos. Išplėstinės vaistų pristatymo apžvalgos, 132, 1-27.
5. Reed, D. D. ir Gierasch, L. M. (2014). Farmaciniai junginiai kaip baltymų tyrimo įrankiai. Molecular Cell, 55(2), 139-153.
6. Green, C. J. ir Lemaire, M. (2017). Farmacijos laipsnio junginiai neurologijos tyrimuose: nuo pagrindinio mokslo iki terapinio pritaikymo. Current Opinion in Neurobiology, 44, 139-144.
7. Li, Y. ir Xiong, Y. (2017). Farmacijos klasės junginiai, skirti pagerinti vaistų tiekimą: dabartinė pažanga ir ateities kryptys. Kontroliuojamo išleidimo žurnalas, 260, 73-80.
8. Baldrick, P. (2015). Farmacinio laipsnio junginiai imunoterapijai ir vakcinų gamybai: apžvalga. Kritinės biotechnologijų apžvalgos, 35(1), 113-120.
9. Wood, M. J. A. ir Gait, M. J. (2017). Farmacijos laipsnio oligonukleotidai: naujausi pažanga ir ateities perspektyvos. Biotechnologijos tendencijos, 35(11), 956-969.
10. Kavallaris, M. ir Haber, M. (2018). Farmacijos klasės junginiai vėžio terapijai: pažanga ir iššūkiai. Nature Reviews Cancer, 18(2), 84-88.